- kiemonis
- kiemonis, -ė smob. Lex13, N, Ls žr. kiemionis 1: Apgarsinąs kokį nors naują įstatymą arba sušaukimą kiemonių pas šaltyšių į pulką A1884,82. Žmones ubagus, prastus, kiemonis, žūklijus, nemokytus ... išrinko SE96.
Dictionary of the Lithuanian Language.